Harry Potter
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Harry Potter

Sweiki atvyke i burtu ir magijos pasauli
 
rodiklisrodiklis  Latest imagesLatest images  IeškotiIeškoti  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

 

 Hermiona Įkyrėlė

Go down 
AutoriusPranešimas
Hermiona
Hogvarsto Direktorė - Adminė
Hogvarsto Direktorė - Adminė
Hermiona


Pranešimų skaičius : 58
Join date : 2008-05-07

Hermiona Įkyrėlė Empty
RašytiTemos pavadinimas: Hermiona Įkyrėlė   Hermiona Įkyrėlė I_icon_minitimeŠt. 05 10, 2008 1:06 pm

HERMIONA DŽEINĖ ĮKYRĖLĖ
Amžius: 17. Gimė: 1979 m. rugsėjo 19 d.
Koledžas: Grifų Gūžta
Skiriamoji charakteristika: Susivėlę rudi plaukai, kuriuos galima sutvarkyti tik su daug kieko Sleekeazy’s Hair Ponion. Iki ketvirto kurso Hogvartse ji turėjo didelius priekinius dantis, bet jie buvo sumažinti iki normalaus dydžio po incidento su Sumažinimo burtažodžiu ligoninėje.
Kraujas: Gimusi žiobarų šeimoje. Tokio kraujo burtininkus, norint įžeisti dažnai pavadinami Purvakraujais.
Šeima: Pono ir Ponios Įkyrėlių dukra, abu žiobarų dantistai. Yra įvairios kalbos, kad ji turi jaunesnę seserį arba neturi. J.K. Rowling yra sakiusi, jog jai būtų patikę parašyti apie seserį, bet nebuvo tam tinkamos vietos. Tai leidžia suprasti, jog jokia sesuo neegzistuoja ir kad Hermiona yra vienintelis vaikas šeimoje.
Pirmas paminėjimas: Išminties Akmuo, šeštasis skyrius.
Bendrai: Hermiona gimė 1979 metais ir yra vienintelis vaikas savo visiškai normalioje žiobarų šeimoje. Yra saugu galvoti, jog ji mokėsi parastoje pradinėje žiobarų mokykloje, kaip ir visi kiti žiobarų vaikai, kol negavo laiško kviečiančio įstoti į Hogvartsą. Nuo šiol taško galima tik nuspėti, kas įvyko po laiško gavimo.

Pirmiausiai yra aišku, jog šių dienų žiobarai nebūtinai turi būti priešiškai nusiteikę magijos požiūriu. Kaip bebūtų vis tiek yra daug žiobarų, kurie priešinasi faktui, jog egzistuoja ir kitas pasaulis – pasaulis pilnas magijos. Nežiūrint į tai, jog dauguma šio amžiaus burtininkų laikosi atstumo nuo žiobarų ir laiko save paslaptyje, atrodo jog dauguma žiobarų vis tiek normaliai priima faktus apie burtininkų pasaulį.

Visų antra, ir pradžių gali atrodyti, kad Hogvartsas visiškai nesirūpina burtininkų pasaulio saugumu ir lengvai leidžia sužinoti apie jo egzistavimą. Vis dėl to, Hermiona, kai gauna iš Hogvartso laišką, kalba labai džiaugsmingai ir su didele viltimi ir sako, jog net numalšino nerimą. Toks laiškas neturėtų patekti į tokio plačiai mąstančio asmens rankas, kai visi bijo, kad žiobarai nesužinotų apie burtininkų pasaulį. Bet labiau yra tikėtina, jog Hogvartso atstovai jau ankščiau susisiekė su Įkyrėlių šeima, kai Hermionos mamiškosios galios pasireiškė pirmą kartą. Kaip bebūtų apie tai Hermionai nebuvo prasitarta.

Šis faktas leidžia manyti, jog Ponas ir Ponia Įkyreliai buvo gana patenkinti išsiųsdami savo jauną dukterį iš namų į kitą mokyklą, kuri yra nežinomose Škotijos laukymėse. Jie dėl to labai nesijaudino, kas būtų buvę kitaip, jeigu jiems laiškas iš Hogvartso būtų toks pats siurprizas, kaip ir Hermionai. Tikriausiai nuo ankščiau jie ruošėsi tam, kad Hermionos kita mokykla bus ne kas kitas, o Hogvartsas – burtų ir kerėjimo mokyklą.

Jau važiuojant ir atvykstant į mokyklą buvo gana aišku, jog ji buvo protingiausia tarp savo bendraamžių. Ji ne tik žinojo kiekvieną atsakymą į užduotus mokytojų klausimus, bet ir atsiminė kiekvieną smulkią detalę iš kiekvienos perskaitytos knygos ir be viso šito, ji nebijo pasakyti apie savo sugebėjimus kitiems mokiniams. Savo karjerą mokykloje ji pradėjo kaip įkyri ir nenustygstanti vietoje mergaitė. Jei neužtekdavo pakelti rankos, kai žinodavo atsakymą, ji net atsistodavo ir beveik šokinėdavo. Profesorius Sneipas nebuvo labai patenkintas šiais vaizdais.

Natūralu, kad toks jos elgesys nesuteikė jai populiarumo mokykloje. Ji buvo beveik tiek pat populiari kiek ir Hogvartso sargas Filčas. Atrodo, jog ji žinojo apie savo reputaciją ir norėjo turėti keletą draugų, bet tuo pačiu metu ji nesugebėjo suvaldyti savo instinktų būti visada geriausiai. Kai ji nugirdo, kaip Ronis Vizlis apšnekėdamas įžeidinėja ją, dėl to jog ji buvo per daug savimi patenkina, ji stipriai nusiminė ir praleido visą likusią dieną verkdama tualete. Ši diena, 1991 m. Visų šventųjų dienos išvakarės, buvo labai nelaiminga, nes tą patį vakarą Profesorius Kvirlis nusprendė į mokyklą įleisti trolį.

Haris ir Ronis, norėdami išgelbėti ją, atsitiktinai rado ją tualete, kur taip pat buvo ir trolis. Jiems nebuvo kito pasirinkimo tik įeiti vidun ir pulti trolį. Vien tik sėkmės ir kvailumo dėka, jiems iš tikrųjų pavyko nukauti jį. Hermiona pamelavo Profesorei Makgonagal, norėdama apsaugoti juos ir taip padarius, galiausiai susirado pirmuosius savo draugus.

Šie pastarieji įvykiai privertė ją truputėlį aprimti, tačiau ji vis tiek tebebuvo ta pati Hermiona. Vis dar galėdama įrodyti, kiek daug ji žino, ji bent patenkindavo savo instinktus primindama mokyklos taisykles, be kuriam nusižengusiam mokiniui ankščiau nei tai padaro mokytojai. Taip pat ji panaudojo savo talentus padėdama savo kolegoms – Roniui ir Hariui.

Taigi, po sunkios pradžios ji pagaliau sugebėjo įsilieti į mokyklos gyvenimą ir tapti gana populiaria (vis tiek dažnai įkyrinčią). Žinoma, tuo pat metu jis sugebėjo išlikti protingiausia tarp savo amžiaus studentų. Faktas, jog ji gimusi žiobarų šeimoje, tapo puikia priežastim ją suerzinti tokiems grynakraujystės entuziastams kaip Drakas Smirdžius. Bet po šešių metų pastovaus įžeidinėjimo, net ir jis pradeda suprasti, jog jis nieko negali pakeisti.

Einant į pabaigą jos šeštiems metams Hogvartse, Hermiona buvo subrendusi, paslaugi ir nuovoki mergina, vis dėl to turėjo tokių bruožų, kaip vos numalšinamas vadovavimo instinktas ir retkarčiais atsirandantis užsidegimas neįgyvendinamoms užduotims, tokioms kaip padėjimas tiems, kurie to nenori (ar kas nors norėjo prisidėti prie EGGD – ‚Elfų Gerovės Gynimo Draugijos“?). Ji net sugebėjo patraukti garsaus kvidičo žaidėjo Viktoro Krūmo dėmesį ketvirtaisiais mokslo metais, nors jis už ją buvo vyresnis keletą metų. Krūmas ypač siekė Hermionos, bet vos tik gavęs iš jos pirmą bučinį, jų draugystė tapo labai trumpa, nes jam reikėjo išvykti atgal į Durmštrangą pasibaigus Burtų Trikovės Turnyrui.

Hermiona su Viktoru išsaugojo ryšius ir liko draugais, bet tiesiog tik susirašinėjimo draugais. Jos tikrieji jausmai, kai bebūtų keista, visada siejosi su Roniu Vizliu. Jau gerai subrendusi mergina, kuri sugebėjo atpažinti savo tikruosius jausmus, ji pirmą kartą suprato savo tikruosius jausmus jau trečiais mokymosi metais, bet ji žinojo, jog Roniui dar buvo toli iki subrendusio vaikino, kad galėtų ją pastebėti. Atėjus ketvirtiems metams (nepaisant jos draugystės su Krūmu), net Ronis negalėjo nepastebėti, jog kažkas tvyro ore, bet jis vis dar buvo nepasiruošęs atskleisti tikrųjų savo romantinių jausmų, jis verčiau nekreipė dėmesio stengdamasis išvengti susidariusios padėties. Hermiona tikėjosi daugiau iš šios situacijos , o Ronio elgesys ją vis dažniau priversdavo nusivilti. „Roni,“ ji pabrėžiamai kreipėsi į jį, „tu esi didžiausias bejausmis stuobrys, kokį, mano nelaimei, esu kada nors sutikusi.“

Kiti metai gerokai pagerino jų santykius, o štai įsibėgėjus šeštiems mokslo metams, Ronis jau pradėjo atpažinti savo tikruosius jausmus Hermionai, bet vis dar vengė pirmų žingsnių susijusių su ja. Iš tikrųjų, kai jis sužinojo tiesą apie Hermionos ir Krūmo draugystę, tuomet jis buvo ganėtinai supykęs ir pasirinko lengviausią kelią – pasinerti į neatsakingą ir audringą žaidimą su Levanda Rude. Tik tada kai ši draugystė priėjo neišvengiamą subyrėjimą, Ronis ir Hermiona galiausiai leido vienas kitam pasinerti į romantišką draugystę.

Kita vertus, Hario ir Hermionos draugystė visada buvo labiau stabili. Po sunkios pradžios, ši draugystė gražiai sužydėjo ir Hermiona tapo (kartu su Roniu) Hario labiausiai patikima ir artimiausia drauge. Profesorius Dumbldoras netgi leido Hariui pasakyti Hermionai ir Roniui pilną pranašystę ir taip pasidalinti savo našta kartu su artimiausiais draugais. Po direktoriaus mirties, Hermiona dabar yra viena iš trijų likusių gyvų žmonių, kurie žino visą pilną tiesą.

Galbūt dėl žiobarų auklėjimo, rezultatas yra toks, kad Hermiona apie magiją galvoja logiškai, priskirdama ją labiau mokslui, o ne menui. Nėra abejonės, jog tie kurie gimė burtininkų šeimoje ir visą savo vaikystę gyveno aplinkoje, kurioje pilna magijos, turi natūralų instinktą pajausti magiją ir žinoti, kada ir kaip burti. Šie sugebėjimai yra labai svarbūs, tokiems kerams kaip Gynėjo kerai. Pavyzdžiui, norint išsikviesti Gynėją reikia susikaupti ir stipriai galvoti apie laimingiausią gyvenimo įvykį, kad šis burtas pavyktų. Nepaisant jos enciklopedinių žinių ir sėkmės egzaminų teorijoje, šie sugebėjimai yra pagrindiniai su kuriais Hermiona susidoroja sunkiausiai. Ji net laiko Harį labiau talentingu burtininku nei ji yra pati, dėl jo įgimto sugebėjimo kerėti, nes ji pati viską turi išmokti skaitydama teoriją. Dėl tos pačios priežasties, ji Harį pasiūlo, o ne save, vadovauti Dumbldoro Kariaunai ir dėstyti Apsigynimą nuo juodosios magijos kitiems mokiniams jų penktaisiais mokymosi Hogvartse metais.

Nepaisant visų šių dalykų, nėra jokios abejonės, jog ji yra apdovanota ragana, o tai tik atspindi faktas, kad ji išlaikė vienuolika VML, surinkusi dešimt „nuostabiai“ ir vieną „geriau nei tikėtasi“ – apsigynimo nuo juodosios magijos. Be to, visa tai, kad ji yra apdovanota ragana, įrodo ir tai, kad ji mokėsi tik dešimt dalykų, o Žiobarų studijų egzaminą išlaikė aukščiausiu balu nepaisant to, kad šį dalyką metė trečiais savo mokslo metais Hogvartse. Ji pasirinko laikyti septynis VSMT („Velniškai Sunkius Magijos Testus“) savo šeštaisiais mokslo metais, bet dėl Profesoriaus Dumbldoro nužudymo, nebuvo suteikta informacija ar ji gaus progą laikyti šiuos egzaminus.

Net Hermionos gyvūno pasirinkimas – katė turinti tigro kraujo vardu Banditas – atrodo atspindi jos asmenybę. Banditas taip pat yra gudrus, logiškai mąstantis ir turi Grifų Gūžtai būdingos drąsos, kurią parodė gindamas Sirijų Bleką Žviegiančioje Būdoje. Kai kova su Voldemortu tęsis ir toliau, Hermiona žinoma į ją įsivels kartu su Roniu ir Hariui. Jai padės jos logiškas mąstymas ir kitos jai būdingos savybės bei talentai. Šeštosios knygos pabaigoje, kai Dumbldoras mirė tragiška mirtimi, ji (kartu su Roniu) prižadėjo Hariui verčiau padėti jam kautis prieš Tamsos Valdovą, nei grįžti į mokyklą ir užbaigi savo mokslus. Haris neturėjo jokios minties sutikti su šiuo pažadu, bet Hermiona nėra iš tų merginų, kurios lengvai nusileidžia. Atrodo, kad jos kiti metai, ką besuplanuotų Haris, bus pilni pavojaus ir turės žymiai mažiau mokymosi nei ji yra įpratusi.
Atgal į viršų Go down
http://harrypotter.buy-forum.com
 
Hermiona Įkyrėlė
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Harry Potter :: Pagrindiniai veikėjai :: Hermiona Įkyrėlė-
Pereiti į: